Pasaulio prekybos sistemos politinė ekonomija


Gerbiamasis skaitytojau,

Verslininkai įvertino Lietuvos ekonomiką: pasitikėjimo politine sistema daugiau, bet skundžiasi mokesčiais Jonas Deveikis, LRT. Lietuvos verslininkai palankiai vertina ekonominę situaciją šalyje, tačiau neigiamai pasisako apie pasaulio prekybos sistemos politinė ekonomija pirkimų skaidrumą, profesinį mokymą bei mokesčių sistemą.

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje AHK kartu su kitais Vokietijos užsienio prekybos rūmais Rytų ir Vidurio Europoje šių metų pradžioje atliko tradicinę įmonių apklausą. Jos tikslas — įvertinti verslo, turinčio glaudžius kontaktus su Vokietija, padėtį ir bei lūkesčius artimiausiai ateičiai.

valiutų porų dvejetainiai opcionai

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų AHK vykdantysis direktorius Florianas Schroderis sako, kad Lietuva patenka tarp dešimties patrauklausių šalių ES investicijoms.

Įvertinus 21 ES šalį, Lietuvai atiteko 7 vieta pagal patrauklumą investicijoms. Visose tyrimo šalyse apklausėme apie įmonių vadovų.

kaip rasti pelningų akcijų pasirinkimo sandorius

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų apklausa rodo, kad 61 proc. Tuo metu Latvijoje palankiai ekonominę padėtį vertina tik 34 proc.

  • ES prekybos politika: kaip tai veikia? | Naujienos | Europos Parlamentas
  • Strategijos prekybos nepastovumą
  • Tarptautinių santykių politinė ekonomija – Vikipedija
  • Palūkanų normos pasirinkimo strategijos

Tik 33 proc. Manančiųjų, kad metai verslui yra prastesni, Estijoje ir Latvijoje daugiau, atitinkamai — 70 ir 48 proc.

lengviausia kriptografijos programa usidirbti pinig pradedantiesiems

Tikimasi mažesnio eksporto nei kaimyninėse šalyse Apklausos duomenys rodo, kad lietuviai tikisi mažesnio eksporto nei praėjusiais metais. Taip manančių metais buvo 56 proc.

Naršymo meniu

Latvijoje ir Estijoje vyrauja panašios tendencijos, tačiau šiose šalyse verslininkai eksporto augimą vertina šiek tiek palankiau. Latvijoje 46 proc. Palankiausiai įvertino priklausymą Europos Sąjungai Baltijos šalių verslininkai balais įvertino atskirus verslui palankius aspektus. Lietuvos verslininkai labiausiai iš Baltijos šalių išsiskyrė pagal politinės aplinkos vertinimą.

Penkių balų sistemoje 1 — geriausiai, 5 pasaulio prekybos sistemos politinė ekonomija labai blogaiLietuvos verslininkai politinės ir socialinės aplinkos kokybei skyrė 2 balus.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Tuo metu Latvijoje verslo atstovai šalies politinį stabilumą įvertino prasčiau — 2,95 balo, Estijoje — 2,34 balo. Palankiai Lietuvos verslininkai taip pat vertina priklausymą Europos Sąjungai ES— 1,52 balo aukščiausiai iš visų Baltijos šalių bei darbuotojų kvalifikaciją — 2,33 balo.

Kaip veikia ES prekybos politika? Kodėl ji yra svarbi ir kokią naudą ji suteikia. Sužinokite daugiau apie vieną iš sudėtingiausių ES politikos sričių. Europos Sąjunga yra pasaulio prekybos lyderė.

Prasčiausiai Lietuvos verslo atstovai vertina profesinio mokymo sistemą — 3,03 balo, mokesčių sistemą — 3,03 balo, taip pat viešųjų pirkimų skaidrumą — 2,97 balo.

Tuo metu latviai prasčiausiai vertina visai kitus aspektus nei lietuviai.

visų laikų geriausių variantų prekybininkai

Prasčiau kaimynai įvertino savo infrastruktūrą — 3,37 balo, teisinę sistemą — 3,62 balo bei ekonominės politikos stabilumą — 3,58 balo. Geriausiai — priklausymą ES — 1,98 geriausias pasirinkimas prekybos paslaugas. Estai, kaip ir kitos dvi Baltijos šalys palankiausiai vertina priklausymą ES — 1,73 balo bei politinį ir socialinį stabilumą — 2,34 balo.

Prekybos ginčų sprendimo sistema

Prasčiausiai vertinamas profesionalų trūkumas — 3,44 balo. Lietuvos patrauklumas mažesnis nei Latvijos ar Estijos Eksepertai, atlikę tyrimą, pažymi, kad Lietuvos verslininkai palankiausiai vertina savo investicijas Lietuvoje.

savaitiniai opcionų prekybos kursai

Estijoje šis skaičius yra panašus — 86 proc. Tuo metu Latvijos verslininkai dar kartą pagalvotų prieš investuodami savo šalyje.

Prezidentė: Pasaulio prekybos organizacijai būtinos reformos Antradienis, lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Pasaulio prekybos organizacijos PPO generaliniu direktoriumi Robertu Azevedo ir aptarė tarptautinės prekybos sistemos padėtį, PPO galimybes dabarties aplinkybėmis bei šios organizacijos ateitį. Pasak Prezidentės, pastarųjų metų tarptautinės prekybos globalius iššūkius gali įveikti tik stipri ir moderniai veikianti organizacija. Dabartinė įtampa pasaulio prekybos sistemoje reikalauja operatyvaus reagavimo, stiprios organizacijos su pažangią ekonomiką ir politinę tikrovę atitinkančiomis taisyklėmis, kurių narės negalėtų nepaisyti.

Nors lietuviai užima 7 vietą pagal patrauklumą investicijoms, šioje srityje mus lenkia tiek latviai, tiek estai. Tarp 21 šalies, aukščiausią vietą užėmė estai — 2,8 balo 1 — labai gerai, 6 — labai blogai.

Kas ves į priekį pasaulio ekonomiką? Publikuota: Haroldas Jamesas. Dažnai kinai ar europiečiai galvoja, kad jie bus kiti. Ar tikrai? Ir ar jie išties nori tapti ekonomikos lyderiais?

Kitos šalys Latvijai pagal patrauklumą verslui skyrė 6 vietą ir 3,10 balo. Lietuvai atiteko 7 vieta 3,18 balo. Kaip prasčiausia vieta plėtoti verslą buvo įvardinta Albanija 4,75 balo ir Kosovas 4,75 balo.

automatizuota prekybos sistema ir algoritminė

Didžiausias iššūkis Lietuvai — kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas Renginio dalyviai aptarė ir pagrindines grėsmes Lietuvai, bei ko trūksta, kad ekonomika augtų sparčiau.

Liuima Ekspertas mini, kad Lietuva turėtų sunerimti dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumo.

Žygimanto Maurico paskaita „Makroekonomikos apžvalga\

Taip pat, jį neramina ir šalies demografinė padėtis, kuri, anot jo, po 10 metų sukels socialinių iššūkių. Liuimo pasiteiravus, kokios yra stipriosios Lietuvos ekonomikos pusės, jis išskyrė, kad Lietuva skiria didelį dėmesį inžinerijai, finansų technologijoms bei gyvybės mokslo sričiai.

Populiariausi

Anot jo, tai yra kelias, kuriuo ir turi eiti tokia šalis. Tačiau J. Luima taip pat įvardija sritis, kurias reikia stiprinti, — tai švietimas ir mokesčių sistema. Reikėtų investuoti ir į profesinį mokymą. Kita sritis — mokesčių sistema. Pavyzdžiui, Liuksemburge, Danijoje, Vokietijoje, taip pat Latvijoje bei Estijoje, atlyginimų augimas lyginant — metų laikotarpį buvo aukštesnis nei Lietuvoje.